Žygimantas Senasis (1506-1544)

Žygimantas Senasis – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius (nuo 1506). Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos iš Habsburgų dinastijos sūnus. LDK sostą gavo 1506 mirus broliui Aleksandrui. Norėdamas papildyti išeikvotą LDK valstybinį iždą, ėmėsi tvarkyti didžiojo kunigaikščio dvarų pajamas, natūrinę feodalinę rentą keitė pinigine – žagrės mokesčiu, surašė bajorus, privalančius eiti karo tarnybą, ir privačius dvarus, tolygiai paskirstė tarp jų mokesčius ir karines prievoles. Buvo gerbiamas valdinių. Jo valdymo metu patvirtintas Pirmasis Lietuvos Statutas (1529). Spiriamas karo su Maskva Žygimantas Senasis pradėjo kaldinti lietuviškus grašius, vadintus plokščiaisiais. Jis pakeitė vidaus rinkoje praktiškai jau išnykusį (perkaltą į pusgrašius) Prahos grašį. Lietuviškos numizmatikos palikimui šis valdovas Vilniaus kalykloje nukaldino 1535-1536 metų grašius bei 1508-1529 metų pusgrašius, kurie itin gausūs įvairiausių atmainų bei tipų. Rečiausi Žygimanto Senojo pusgrašiai šiandieninėje numizmatikoje yra 1508m.  bei vėlyvųjų metų (1523-1529) arba įvairių metų tipai su kaldinimo klaidomis, jų taisymais monetų lengendose.  Žygimantas Senasis, būdamas Glogovo kunigaikščiu, 1505-1506 metais leido į apyvartą grašius su lietuviško Vyčio simboliu. Šios monetos netrukus tapo LDK Vilniaus kalyklos monetų prototipu, o 1506m. grašis laikomas pirmąja moneta su data  Lenkijoje. Žygimanto Senojo Vilniaus kalyklos pusgrašis  – pirmoji moneta su data LDK teritorijoje.