Tarpukario spaudos ištraukos. Kas buvo rašoma apie lietuviškus to meto pinigus ir jų leidybą.
Pateikiame fragmentus to, ką pavyko aptikti spaudos archyvuose besidomint lietuviškų pinigų leidyba tarpukario laikraščiuose.
Skaityti straipsnįPateikiame fragmentus to, ką pavyko aptikti spaudos archyvuose besidomint lietuviškų pinigų leidyba tarpukario laikraščiuose.
Skaityti straipsnįLDK monetose įrašai (legendos) pateikiami tam tikra seka, lotyniškai. Tai yra laikantis to meto Europos tradicijų. Aversuose dažniausiai įvardinamas valdovas ir jo titulai (Lenkijos karalius, LDK kunigaikštis), reverse dažniausiai nurodomas monetos nominalas, metalo sudėtis. Verta pažymėti, kad LDK monetose U raidė vaizduojama kaip V. Kadangi monetų naudingas plotas yra nedidelis, dauguma legendų yra sutrumpintos. Legendos trumpintos įvairiai: kartais trumpinama tik nedidelė žodžio dalis, kartais paliekama vos viena raidė. Skirtingai nei Romos imperijos monetos, kuriose legendos buvo įrašomos be jokių tarpų ar atskyrimų, LDK monetose sutrumpinimai visada atskirti tarpais, taškais ar kitokiais elementais. Tai labai palengvina…
Skaityti straipsnįAnt Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) monetų buvo kalamos ne tik legendos, bet ir papildomi ženklai. Monetose savo ženklus ar monogramas kaldavo kalyklų valdytojai, spaudų raižytojai, iždininkai. Jose buvo vaizduojami ir asmeniniai valdovų heraldiniai ženklai. LDK ženklai ir žymenys pradėti naudoti nuo 1508 metų. Dažniausiai tai buvo geometriniai ženklai, skiriantys legendos tekstus. Nuo Žygimanto Augusto laikų žymėti kalyklos valdytojai (herbas Topór – G. Tarla), žemės iždininkai (herbas Leliwa – Teodoras Skuminas Tiškevičius), kalyklos meistrai (1569–1593 trilapis – P. Platina), spaudų raižytojai (1607–1653 inicialai HT, trilapis – J. Trilneris). Žemiau pateiksiu informacijos sąvadą, kuris padės Jums identifikuoti…
Skaityti straipsnįFilmuotoje medžiagoje Giedrius Bagdonas aptaria nė viename šaltinyje neaprašytą 1536m. Žygimanto Senojo grašį, kurio fotografijas mes pateikėme.
Skaityti straipsnįApie Lietuvos herbo Vyčio kilmę yra rašę daug autorių, tačiau vieningos nuomonės šiuo klausimu nesuformavo. Reprezentatyviausia ir labiausiai tiražuota yra heraldiko Edmundo Rimšos nuomonė, kad Vytis yra suheraldintas raito valdovo atvaizdas, atkeliavęs iš valdovų antspaudų. Šią nuomonę reikėtų patikslinti. Lietuvos valdovai Mindaugas ir Gediminas naudojo valstybinius spaudus, kuriuose jie vaizduojami sėdintys soste. Kiti, vėlesni valdovai, ko gero, pradedant nuo Algirdo naudojo spaudus su pėsčio ar raito kario atvaizdu. Tokie spaudai laikomi privačiais, riteriškaisiais spaudais. Kai kuriais atvejais kukli kario ginkluotė neleidžia manyti, kad spaude yra simbolinis valdovo portretas. Kęstučio spauduose kario ginkluotė yra paprasto šauktinio,…
Skaityti straipsnį