Straipsniai

Rokas Kvedaras. 1936m 10 Litų „Vytautas“ – kaip atpažinti kumelę ir nenusipirkti „kastrato“

“Vytauto” kumelių kainos, lyginant su paprastu “Vytautu”, yra ženkliai didesnės, todėl dažni atvejai, kai į pardavimus išlenda taip vadinami „kastratai“ – iš paprasto “Vytauto” monetos „auksarankių“ padarytos pseudokumelės. Įgudusio numizmato akis tai praktiškai visada pastebės, bet pradedantiesiems tai gali būti sunkiau atskirti. Kadangi pradedantieji ar ne taip patyrę numizmatai dažnai klausia kaip atpažinti ar tai tikrai “Vytauto” kumelė, sukeliama informacija, kad ji būtų kuo plačiau pasiekiama visiems. Pirmiausia – paprastas “Vytautas” nuo kumelės skiriasi elementariai anatomiškai – t.y. paprasto “Vytauto” žirgas su aiškiai matomu lytiniu organu (lot. – penis). Savaime suprantama, kad kumelė šio lytinio organo neturi,…

Skaityti straipsnį

Ženklai ir herbai LDK monetose

Ant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) monetų buvo kalamos ne tik legendos, bet ir papildomi ženklai. Monetose savo ženklus ar monogramas kaldavo kalyklų valdytojai, spaudų raižytojai, iždininkai. Jose buvo vaizduojami ir asmeniniai valdovų heraldiniai ženklai. LDK ženklai ir žymenys pradėti naudoti nuo 1508 metų. Dažniausiai tai buvo geometriniai ženklai, skiriantys legendos tekstus. Nuo Žygimanto Augusto laikų žymėti kalyklos valdytojai (herbas Topór – G. Tarla), žemės iždininkai (herbas Leliwa – Teodoras Skuminas Tiškevičius), kalyklos meistrai (1569–1593 trilapis – P. Platina), spaudų raižytojai (1607–1653 inicialai HT, trilapis – J. Trilneris). Žemiau pateiksiu informacijos sąvadą, kuris padės Jums identifikuoti…

Skaityti straipsnį

Eugenijus Ivanauskas. Lietuvos herbo Vyčio kilmė

Apie Lietuvos herbo Vyčio kilmę yra rašę daug autorių, tačiau vieningos nuomonės šiuo klausimu nesuformavo. Reprezentatyviausia ir labiausiai tiražuota yra heraldiko Edmundo Rimšos nuomonė, kad Vytis yra suheraldintas raito valdovo atvaizdas, atkeliavęs iš valdovų antspaudų. Šią nuomonę reikėtų patikslinti. Lietuvos valdovai Mindaugas ir Gediminas naudojo valstybinius spaudus, kuriuose jie vaizduojami sėdintys soste. Kiti, vėlesni valdovai, ko gero, pradedant nuo Algirdo naudojo spaudus su pėsčio ar raito kario atvaizdu. Tokie spaudai laikomi privačiais, riteriškaisiais spaudais. Kai kuriais atvejais kukli kario ginkluotė neleidžia manyti, kad spaude yra simbolinis valdovo portretas. Kęstučio spauduose kario ginkluotė yra paprasto šauktinio,…

Skaityti straipsnį

1562m. platieji Žygimanto Augusto trigrašiai su TRIPL

Žygimantas Augustas 1562-1564 metais Vilniaus kalykloje kaldino trigrašius su averse stilizuotais valdovo inicialais (SA – Žygimantas Augustas) bei reverse ties  18 valanda pavaizduotais Gediminaičių stulpais. Reverso centre vaizduojamas lietuviškas Vytis. Šių metų trigrašių egzemplioriai pasižymi įvairių tipų gausa dėl legendos raidžių skirtumų, kitų detalių. Norėčiau atkreipti dėmesį į retai pasitaikančius 1562 metų trigrašius su reverse legendos įrašu TRIPL. Apžiūros metu galima nesunkiai pastebėti, kad jie savo dydžiu skiriasi nuo kitų tiek tų pačių metų, tiek ir 1563 bei 1564 metais kaldintų trigrašių. Visi  be išimties 1562m. trigrašiai su TRIPL yra tikrai reti bei dar vadinami…

Skaityti straipsnį