Lietuviški lydiniai

Sidabro lydiniai (ilgieji, kapos) yra seniausi lietuviški pinigai. Ankstyvesni lydiniai buvo pusapvalės lazdelės formos, neretai – su įkartomis (vidutinė masė apie 107g., artima pusei skandinaviškos markės). Apyvartoje buvo nuo XIII a. vidurio iki  XIV a. vidurio. Vėlyvesnės, tribriaunės kapos atsirado XIV a. pabaigoje, buvo sunkesnės (174 – 185 g.) ir apyvartoje buvo iki XV a. pabaigos. Lydinių gausiai rasta lobiuose (25 lobiai Lietuvos teritorijoje, 17 – užsienyje). Didžiausiame lydinių lobyje, rastame Ribiškėse, rasta beveik 500 lydinių (trišonių, luito, pusapvalių lazdelių pavidalo). Remiantis įvairiais istoriniais duomenimis, XIV a. LDK žirgas galėjo kainuoti apie 6 lietuviškus lydinius, karvė – apie keturis.