Kazimieras Jogailaitis buvo paskutinis didysis kunigaikštis kalbėjęs lietuviškai. Jis buvo Jogailos sūnus ir jaunesnysis Vladislovo III-ojo Varniečio brolis. Lenkijos sostą užėmė po brolio mirties ir metus laiko trukusio tarpuvaldžio. Jo valdymo metai buvo palyginti ramūs. Nepaisant lenkų spaudimo, 1447 m. Kazimieras išleido privilegiją, garantuojančią Lietuvos teritorijos neliečiamumą. Į svarbius LDK postus galėjo būti skiriami tik lietuviai. Kazimiero valdymo periodu sparčiai vystėsi ūkio ekonomika. Užmegzti prekybiniai santykiai su kaimyninėmis šalimis, kur buvo eksportuojami grūdai, kailis, oda, degutas, mediena, pelenai ir vaškas. Vilniuje vokiečių pirklių komercinei veiklai buvo skirta gatvė. Lietuviškos numizmatikos tyrinėtojams, kolekcionieriams Kazimieras Jogailaitis paliko jo valdymo laikais kaldintus denarus, kurių tiek averse, tiek reverse pavaizduoti simboliai išlikę net ir šios dienos Lietuvos simbolikoje – Vytis bei Gediminaičių stulpai.
Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu.GeraiPrivatumo politika