Simbolikos aiškinimai ankstyvosiose lietuviškose monetose

Daugumoje ankstyvųjų lietuviškų monetų nėra jokių įrašų (legendų). Net tuo atveju, jei legenda būdavo, dėl per mažo monetų dydžio ir netobulos monetų kalimo technikos ji dažnai tiesiog netilpdavo and monetos ruošinio. Dažnu atveju monetose buvo tiesiog atvaizduojami simboliai – Gediminaičių stulpai, dvigubas kryžius, ietigalis su kryžiumi, raitelis, liūtas ar kiti.

Šiandien yra žinomos tik kelios ankstyvųjų lietuviškų monetų legendos: PEČAT ir KNIAZ IAGA II (užrašytos kirilica) bei REGINA MAGNA (užrašytos lotyniškai). Tiesa, dėl prastos monetų spaudų kokybės legendos rekonstruotos iš skirtingų monetų. Tai labai apsunkina jų priskyrimą konkretiems valdovams ir ypač – datavimą. Pilnas valdovo vardas monetose pirmą kartą nurodytas tik valdant Aleksandrui Jogailaičiui (jo monetos kaldintos 1495-1506 m.), o metai pirmą kart nurodyti 1509 m. Žygimanto Senojo pusgrašiuose.

Kai kurie simboliai (1 iliustracija) buvo naudoti valdovų antspauduose ir yra gerai žinomi, tačiau dėl kitų simbolių prasmės ar jų priskyrimo valdovams nesutaria net ir autoritetingi numizmatai. Dėl mums žinomų rašytinių šaltinių ar kitų neginčytinų įrodymų trūkumo išsiaiškinti tikrąsias simbolių reikšmes vargu ar pavyks. Dėl šių priežasčių tikslus monetų datavimas ar tam tikrų tipų priskyrimas valdovams negali būti tikslus ir turėtų būti vertinamas tik kaip tyrinėtojo iškelta hipotezė, tačiau ne kaip neginčijamas įrodymas. Tiesa, tai nė kiek nesumažina pirmųjų monetų istorinės vertės. Itin vertingos informacijos šių monetų tyrinėjimui davė Žemutinės piliesŠančių ir Verkių lobiai.

1 iliustracija. 1. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto antspaudas 1420-1430 (Gediminaičių stulpai) / 2. 1387 m. Jogailos vidurinysis antspaudas (Dvigubas kryžius) / 3. Skirgailos antspaudas 1382-1387 m. (Liūtas)

Populiarus vėlyvųjų viduramžių europinės riterių tradicijos motyvas skyde vaizduoti raitą karį su kalaviju ar ietimi rankoje. Raitelis su ietimi buvo naudotas ir ankstyvose LDK monetose. Tuo metu raitelis simbolizavo konkretų valdovą. Raitelis naudotas Jogailos, Vytauto, Kazimiero monetose.

Dar Aleksandro ir Žygimanto Senojo monetose raitelis simbolizavo patį valdovą, o nuo 1535 m. jis tampa valstybės simboliu. Nuo Aleksandro laikų nusistovi raitelio jojimo kryptis į kairę. Jis imamas vaizduoti su ties galva arba virš jos iškeltu kalaviju, atsiranda pakinktai ir kardo makštis. Toks raitelio vaizdavimas išliko per visą LDK gyvavimo laikotarpį.
Pirmą kartą dvigubas kryžius raitelio skyde buvo pavaizduotas 1386 m. Lenkijos karaliaus Jogailos antspaude. Simbolis buvo perimtas iš Vengrijos per Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko I (1326–1382 m.) dukterį Jadvygą, kurią ir vedė Jogaila. Ankstyvuoju laikotarpiu jo apatinė kryžma buvo vaizduojama ilgesnė už viršutinę. 1572 m. mirus paskutiniam Jogailaičių atstovui Žygimantui Augustui, kryžius imtas vadinti Vyčio kryžiumi. Lenkijos karalius Jogaila jį buvo leidęs naudoti keliems Lenkijos miestams, taip pat Lietuvos sostinei Vilniui. Čia dvigubas kryžius papuošė šv. Kristoforo rankoje laikomą nugenėto medžio viršūnę.

Gediminaičių stulpai, istorikų pateikiamais duomenimis, pirmąkart buvo pavaizduoti 1397 m. Vytauto antspaude, raitelio skyde. Pirmuosiuose antspauduose ženklas labai schematiškas. Tai rodo, kad simbolis dar tik formavosi. Pasak E. Rimšos, iš pradžių stulpai buvo Kęstutaičių dinastinis ženklas. Vėliau monetose stulpus naudojo Kazimieras Jogailaitis, stulpuose įkalęs lotynišką monogramą (K).

Gediminaičių stulpai iš dinastinio ženklo tapo valstybės simboliu. Tiksli šio ženklo kilmė ir reikšmė nėra žinoma. Nepaisant to, Gediminaičių stulpai ir šiandien puošia mūsų kariuomenės dalinius.

Tai yra daugybę diskusijų keliantis dvigubas simbolis, o jo reikšmės nėra tiksliai nustatytos iki šiol. Liūtas naudotas ir be pynutės, tačiau labai retai, tad aptarsime šių simbolių junginį. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės heraldikoje liūto simbolis yra tik Skirgailos antspaude, raitelio skyde, naudotame 1382–1387 m. Yra kelios, visiškai skirtingos liūto ir pynutės, kaip heraldinių simbolių versijos:

Eugenijus Ivanauskas teigia, kad liūtas galėjo būti LDK slaviškų žemių (1994 m.) ar tiesiog Lietuvos simbolis, perimtas iš Rusios, veikiausiai Algirdo ir Kęstučio valdymo metu (2020 m.).

Stanislovo Sajausko nuomone liūtas yra asmeninis Skirgailos ženklas, o pynutė - Aukso Ordoje naudotas simbolis, rodantis vasalinę priklausomybę. Vasalinę pynutę naudojo Rusios kunigaikštystės, priklausančios Aukso Ordai. Tai rodytų, kad liūto ir pynutės derinys rodo Skirgailos, kaip vasalo priklausomybę nuo Jogailos (2015 m.). (2 iliustracija)

Eduardo Remeco teigimu (2016) liūtas yra krikščioniškas ženklas, simbolizavęs aukščiausiąjį valdovą. Jį naudojo Jogaila, o pynutė reiškia globą. Vėliau pynutė buvo pakeista lelija.

Žilvinas Maigys iškėlė prielaidą, kad abu (tiek mazgo, tiek liūto) simboliai monetų reverse priklauso Aukso Ordos simbolikai ir reiškia tą patį, ką ir Rusios kunigaikštysčių atveju – kad Aukso ordą ir Jogailą tam tikru laikotarpiu siejo siuzereno ir vasalo santykiai (2020). Žinomi du Aukso ordos chano Tochtamyšo jarlykai (duoklės mokėjimo dokumentai) Jogailai (1381–1382 m. ir 1393 m.).


2 iliustracija. Nižnij Novgorodo kunigaiktystės denga, Kunigaikštis Vasilijus Dimitrijevičius Kirdiapa (Василий Дмитриевич Кирдяпа), 1390-1394 m. Iliustracija iš bidspirit.com

Nuomonės dėl šio simbolio kardinaliai skiriasi, tad užtikrintai atsakyti, kokia yra tikroji šio simbolio prasmė iš turimos numizmatinės ar sfragistinės medžiagos negalima. Visgi monetų tipų su šiuo simboliu yra nemažai, tad neabejotinai ženklo reikšmė turėjo būti didelė ir jos galimai buvo kaldintos ilgesnį laiką.

Diskusijų objektas tebėra ir ietigalis su kryžiumi. Ir dėl šio simbolio priskyrimo konkrečiam valdovui bei jo reikšmės numizmatikos tyrinėtojų nuomonės išsiskiria. Vieni jį priskiria Vytautui, kiti - Jogailai ar net jo tėvui Algirdui. PEČAT tipo monetose vienoje pusėje iškaltas žodis kirilica (gud. ПЕЧАТЬ – spaudas, antspaudas), kitoje - ietigalis su kryžiumi. Kirilicos naudojimas neturėtų stebinti, kadangi tai buvo viena iš LDK kanceliarinių kalbų, o ir pačios monetos buvo skirtos ne tik cirkuliacijai istorinėje Lietuvoje, tačiau ir rytinėse LDK teritorijose. PEČAT monetų yra keli tipai. Vienos vidutiniškai sveria 1,16 g (praba ~ 940), kitos - vos pusė gramo (praba ~ 500). Tuo tarpu Vytauto biloniniai (mažesnės nei 500 prabos) denarai (Gediminaičių stulpai/ietigalis su kryžiumi) sveria vidutiniškai 0,33 g (Verkių lobio denarų praba ~328-339).

S. Sajausko teigimu (2020 m.) tai Jogailos naudotas šv. Jurgio atributas. Dėl netobulos kalimo technikos ir mažo monetų diametro galėjo būti naudojamas tik stilizuotas šv. Jurgio motyvas. Ietigalis be kryžiaus, kaip šv. Jurgio atributas naudojamas Jogailos majestotiniame antspaude, kuriame vaizduojama nulaužta ietis prie slibino, gulinčio po raitelio kojomis (3 iliustracija).

E. Remecas (2016 m.) ir E. Ivanauskas (2013 m.) šį ženklą priskiria Vytautui argumentuodami, kad tai Trakų ir Smolensko žemių, kurias valdė Vytautas, ženklai arba ietigalis ir krikščioniškas kryžius – Trakų žemės simbolis.

Skirtingose monetose skiriasi tiek ietigalio tipas (įmovinis ir įtveriamasis), tiek kryžius (nuo Bizantiško lygių galų iki Krikščioniško). Šių ženklų kombinacijos nėra nė vieno Lietuvos didžiojo kunigaikščio antspaude, tad tikroji simbolio prasmė nėra žinoma ir išlieka diskusijų objektu.

3 iliustracija. Jogailos majestotinis antspaudas, kuriame matomi Šv. Jurgio atributai - ietigalis, bei nukautas slibinas. Iliustracija iš wikipedia.com

Kurį laiką numizmatų nuomonės dėl šio simbolio reikšmės skyrėsi. Vieni monetose įžiūrėjo žiedą žuvį (Remecas, Ivanauskas), vėliau liūtą (Remecas, 2016 m.). Monetose šis ženklas dažniausiai susidėvėjęs tiek, kad sudėtinga atskirti konkretų vaizdą.

Jogailos 1388 m. majestotiniame antspaude (3 iliustracija) yra siužetas, kur raitelis su kalaviju (Jogailos), o po žirgo kojomis yra susirangęs sparnuotas slibinas. Stilistiškai jis panašus į monetoje iškaltą vaizdulį. Žinoma, kad Jogaila, o vėliau ir Vytautas, buvo Drakono Ordino (transformuoto iš gerokai anksčiau veikusio šv. Jurgio Ordino) nariai, tad labai tikėtina, kad monetose vaizduotas būtent slibinas - pagonybės "blogis", kurį krikšto metu "nugalėjo" Jogaila. Dėl šių sąsajų S. Sajauskas simbolį identifikuoja kaip slibiną.

Yra keli portretinių monetų su legendomis tipai: REGINA MAGNA, kaip teigiama, buvo proginė moneta, kaldinta karalienės Jadvygos arba Švč. Mergelės Marijos garbei (E. Ivanausko ir E. Remeco nuomonės skiriasi). Kaip žinome, Jadvyga buvo karūnuota kaip Lenkijos karalius (ne karalienė), o Jogaila karaliumi buvo tik kaip Jadvygos vyras. Žinomos ir kito tipo portretinės Jogailos monetos, su legenda REX IAGAL (E. Ivanauskas).

Erelis - vienas iš Lenkijos valstybės simbolių, manoma, atsiradęs X a. Bendra čekų ir lenkų legenda byloja, kad prieš daugelį amžių iš tolimo žygio grįžo du kunigaikščiai Čechas ir Lechas. Išsiskyrę su palydomis į skirtingas puses, jie ėmė ieškoti, kur galėtų apsigyventi nuolatiniam laikui. Lechas patraukė į vakarus ir vienoje vaizdingoje vietoje ant kalvos pastebėjo baltojo erelio lizdą. Čia jis nusprendė įkurti pirmąjį Lenkijos miestą – Gniezno (lenk. gniazdo - lizdas). Erelis Lenkijos monetose vaizduojamas nuo Boleslovo Narsiojo laikų (X – XI a.).

Voluinės kryžius – Voluinės žemės herbas, kuris yra žinomas nuo XIV a. pirmosios pusės. Raudoname skyde su užapvalintais apatiniais kampais pavaizduotas baltas (sidabrinis) kryžius. Seniausias spalvotas Voluinės herbo atvaizdas išlikęs Paryžiaus arsenalo bibliotekoje saugomame rankraštyje ir yra žinomo lenkų istoriko Jano Dlugošo sukurto heraldinio ženklo kopija. Šis simbolis buvo ir Vytauto Didžiojo 1385, 1404, 1407 ir 1413 m., bei Žygimanto Kęstutaičio 1433 m. antspauduose.


Simbolių ankstyvosiose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetose galima būtų identifikuoti ir daugiau, tačiau kai kurios monetos yra unikalios, rastos ne oficialių archeologinių kasinėjimų metu, todėl jų autentiškumas yra abejotinas.

 

Ačiū autoriui Dariui Chmieliauskui už leidimą  publikuoti šį straipsnį.

LDK monetų simboliai (ldk-pinigai.lt)